Kiek kyšininkų pričiupo STT agentai? Skaičiai – liūdni

Posted by teisingas on Trečiadienis Lap 13, 2013 Under Kyšiai, Teisėsauga

Teoriškai atrodytų, kad Lietuvoje nėra kyšininkų, arba….

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ataka prieš slaptą Valstybės saugumo departamento pažymą paviešinusias BNS žurnalistes atvėrė seną šių kovotojų su korupcija bėdą – garsiai ir įspūdingai pradėta operacija baigiasi šnipštu. Šių metų pavasarį STT vairą perėmęs Saulius Urbanavičius pareiškė, kad STT dirba gerai ir efektyviai.

STT praėjusių metų ataskaita atrodo įspūdingai – atlikta 290 ikiteisminių tyrimų, nustatytos 327 nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Atrodytų, kad Lietuvoje dauguma valdininkų kyšininkų ir piktnaudžiautojų pareigomis, mokesčių mokėtojų ir ES paramos pinigų švaistytojų sėdi už grotų.

Iš tiesų yra ne taip. Per pastaruosius metus iš dešimčių triukšmingai sulaikytų biurokratų niekdarių sėdi už grotų vos vienas kitas, dauguma atsipirko lygtinėmis bausmėmis. Dėl nepakankamų įrodymų, nekvalifikuotai atlikto tyrimo bylos teisme subliūkšta, paaiškėja, jog baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo padarė tik Civiliniame kodekse numatytą įstatymo pažeidimą.

Valdininkai išlipo sausi

Net 6 metus truko buvusio Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) direktoriaus Sauliaus Silicko ir buvusio žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko bylos nagrinėjimas. Šie aukšto rango valdininkai buvo kaltinami piktnaudžiavimu valdiška tarnyba, net sieti su organizuotų nusikaltėlių gauja.

Šių metų liepą Vilniaus apylinkės teismas nuteisė S.Silicką pusantrų metų laisvės atėmimo bausme, ją atidedant tam pačiam laikui. A.Macijauskas nuteistas tokiam pačiam laikotarpiui, bausmę atidedant 3 metams. Paprastai tariant, už grotų valdininkai nesėdės.

Faktiškai niekuo baigėsi 2009 metais pradėta Panevėžio valdžios byla. Įtardama kyšininkavimu, tada STT sulaikė Panevėžio vicemerą Kastytį Vainauską ir buvusį administracijos direktorių Stasį Karčinską bei Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėją M.B.

Valdininkams pareikšti įtarimai subūrus nusikalstamą grupę. Byla atrodė skandalinga, bet baigėsi iš esmės niekuo.

Panevėžio miesto savivaldybėje aukštus postus praradę įtariamieji be darbo neliko. Buvęs vicemeras K.Vainauskas įsidarbino savivaldybės įmonėje „Panevėžio autobusų parkas“ rinkodaros vadybininku, atsakingu ir už viešuosius pirkimus, buvęs administracijos direktorius S.Karčinskas – vienoje statybos bendrovėje.

Turėjęs galvas nukirsti STT kirvis valdininkams tik švelniai paplekšnojo pentimi per sėdynes.

Savivaldybė – teisiamųjų suole

Vienas plačiausių STT užmojų per pastaruosius 3 metus, patupdyti už grotų buvusią Alytaus valdžią, irgi tirpsta kaip sniegas pavasarį.

2010 m. STT pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didelės vertės – daugiau nei 500 tūkst. – svetimo turto iššvaistymo, sulaikė Alytaus miesto merą Česlovą Daugėlą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, Statybų skyriaus vedėją, Statybų skyriaus vyriausiąją specialistę ir vienos uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus pavaduotoją.

Po metų į teisiamųjų suolą sėdo dar apie 15 Alytaus savivaldybės tarnautojų, bet iki šiol daugumai jų pareikštų kaltinimų nepavyksta įrodyti.

Šnipštu baigėsi ir kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, kurie 2010 metais buvo pareikšti Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei.

N.Dirginčienė ir du jos pavaldiniai į STT akiratį pateko, kai vienas Birštono gyventojas pranešė, esą kurorto savivaldybė už 2 tūkst. litų įsigijo baldų, bet jie atsidūrė Socialdemokratų partijos Birštono skyriaus patalpose. Tačiau įrodyti nepavyko ir jau tų pačių metų vasarą N.Dirginčienė grįžo į mero postą.

STT vadovai tokį atotrūkį tarp plačių užmojų, kaltinimų sunkiais nusikaltimais ir švelnių ar išteisinamųjų nuosprendžių teisme metai iš metų aiškina vienodai. Esą teismai dirba atsainiai, nenoriai nagrinėja korupcijos bylas.

Jiems linkęs pritarti ir Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros dėstytojas Tomas Girdenis.

„Nors įstatymai pakankamai griežti, teismai kažkodėl linkę skirti mažiausias bausmes už korupcinius nusikaltimus“, – tvirtino T.Girdenis.

Nusiplauna rankas

Kitaip mano advokatas Gintaras Ruseckas, kuriam ne kartą teko dalyvauti STT veiksmų inicijuotose bylose.

„Ši tarnyba pasižymi deklaratyvumu – pareiškiami skambūs kaltinimai, įtarimai sunkiais korupciniais nusikaltimais, bet teismo metu paaiškėja, kad jie gerokai perdėti. Susidaro įspūdis, kad pareigūnai siekia ne tiek surinkti įkalčius, įrodymus, kiek atkreipti visuomenės dėmesį į savo veiklą. Dar bėda, kad jie supainioja baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sritis, tai užvilkina teismo procesą, bylos bliūkšta“, – kalbėjo G.Ruseckas.

Teisininkas apgailestavo, kad STT neatsako už savo nesėkmes, už nepagrįstus suėmimus.

„Į akis krinta toks agentų veiklos stilius: suimama, pavyzdžiui, 15 žmonių, iš kurių tik 5, kaip vėliau paaiškėja, iš tiesų nusižengė įstatymui. Bet ir išteisintieji samdo advokatus, netenka darbo, patiria finansinių nuostolių. Aš jau nekalbu apie moralinę nuoskaudą, gėdą, kai išvedamą su antrankiais tave mato kaimynai, artimieji. STT tokiu atveju nusiplauna rankas, jokios atsakomybės“, – pastebėjo G.Ruseckas.

Leave a Reply